Toks masinis renginys kaip Žiemos olimpinės žaidynės sudaro puikias sąlygas virusams plisti. Kalbu ne apie gripą, o apie mados virusą. Šiais metais tokiu tapo jaukios raudonos kumštinės pirštinės, kurių parduota daugiau nei 3 milijonai!
Nebuvo išrasta nieko naujo, tik išradingai pateiktas įprastas daiktas. Pirma, pirštinės – praktiškas dalykas. Juk žiema. Šalta. Piršinių šiaip ar taip reikia. Antra, šios pirštinės primena mamos ar močiutės megztas, todėl sukelia jaukias asociacijas. Ir trečia, pirštinaitės su olimpiados ir Kanados simbolika atskleidžia jų savininko vienokį ar kitokį ryšį su Žiemos olimpinėmis žaidynėmis. Be to pirštinės nėra brangios – kainuoja 10 dolerių, todėl yra įperkamos daugeliui. O 4 doleriai nuo kiekvienos parduotos poros skiriama jaunųjų kanados sportininkų treniruotės. Taigi įsigydamas jas tiesiogiai remi sporto plėtrą. Rodos, suteiktos visos sąlygos virusui plisti.
Tik nevalia pamiršti to, kas leido šiai madai įsisiautėti. Tai – vertės sukūrimas. Norą įsigyti raudonąsias rankų šildytojas paskatino olimpinės ugnies nešėjai. Kiekvienas jų įžiebė Vankuverio žaidynių aukurą mūvėdamas šias mielas raudonas pirštines. Tad nenuostabu, kad po žaidynių atidarymo prasidėjo pirštinaičių bumas. Ir, tiesą pasakius, toks didelis, kad labai greitai šio populiaraus produkto tiesiog nebeliko… Pasak gamintojų, nesitikėta, kad pirštinės taps toookios populiarios. Nieko nepadarysi, virusuose esama ir netikėtumo faktoriaus, tad numatyti, kiek ir ko gaminti ne taip jau paprasta. Kita vertus – susiformavęs pirštinių deficitas skatina didesnį norą jas turėti net pasibaigus olimpiadai. Nenustebsiu, jei dar koks milijonas pirštinaičių bus parduotas už daugiau nei po 10 dolerių.